- iškričioti
- iškričióti tr. Mžk vieno drabužio kraštus ištraukti iš kito: Marškinius iškričiók, nebūs teip šiltà Als. Marškinius iš kelnių iškričióti J. | refl. tr., intr. Š: Išsikričióję marškinius – vyrai iš kelnių, moters iš sijonų – pjauna šieną, t. y. išsitraukę J. Vasarą arė ar šieną pjovė visados po marškinių, lig kelio trumpų, išsikričioję S.Dauk. Va, ir eina išsikričiójęs kaip girtas Mžk. Kaip čia ir eini, ar nė gėdos neturi, su išsikričiójusiais marškiniais Brs. \ kričioti; apsikričioti; įkričioti; iškričioti; sukričioti
Dictionary of the Lithuanian Language.